- ragininkas
- 1 raginiñkas sm. (2) 1. GGA1885,940, Prk virvė nuo stiebo galo į valties priešakio ragą: Krygšėpis … savo pirmgalio ragininkus taip aptrankęs, kad … grįžti turėjęs TP1880,27. 2. nedidelė burė laivo gale: Pasikėlėm raginiñką, tas mažas yra, tai laivą parnešė gerai Rsn.
Dictionary of the Lithuanian Language.